Vaikų finansinis raštingumas: kaip jį ugdyti? - Life Capital

Vaikų finansinis raštingumas: kaip jį ugdyti?

Vaikai nuo pat mažumės ima pavyzdį iš savo tėvų. Ne išimtis ir požiūris į finansus. Psichologai ir finansų ekspertai sutaria, kad jei nuo mažens su vaikais bus kalbamasi apie pinigus, tikėtina, kad suaugę jie mokės juos valdyti ir skirstyti išmintingai. Kada ir kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą pasakoja ekonomistė, įmonės „Life Capital“ finansų ekspertė Ingrida Gražulevičienė.

Pradėti kalbėti apie finansus – kuo anksčiau

Pasak specialistės, kalbėtis apie finansus su vaikais – būtina. Vaikai turi suprasti, iš kur atsiranda pinigai, kaip jie yra uždirbami, kiek kainuoja daiktai. Suprasdami, kad tėvams reikia daug laiko ir pastangų pinigams uždirbti, ilgainiui vaikai bus linkę juos vertinti labiau ir mažiau neprotingai išlaidauti.

„Apie finansus su vaikais kalbėtis galima pradėti labai anksti – kai jiems sukanka 3–4 metai. Kuo anksčiau vaikams pradėsime aiškinti, kas yra pinigai ir kaip reikia su jais elgtis, tuo teisingesnį požiūrį išugdysime. Kadangi vaikams dažnai yra būdingas bruožas norėti visko, ką akys mato, svarbu paaiškinti, kokia tų daiktų vertė ir kad pinigai nėra nesibaigiantys“, – pataria I. Gražulevičienė.

Skatinti taupyti ir leisti užsidirbti – nuo mažų dienų

Vaikus būtina skatinti taupyti. Kišenpinigius specialistė rekomenduoja pradėti duoti tuomet, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą. „Vaikams kišenpinigių duokite ne kasdien, o tam tikrą sumą skirkite, pavyzdžiui, visai savaitei. Tai gali padėti išmokti planuoti savo biudžetą, neišleisti visų pinigų iš karto, atsidėti tam tikrą sumą ateičiai. Suma priklauso nuo šeimos finansinių galimybių, tačiau savaitės kišenpinigiai neturėtų viršyti vaiko amžiaus. Svarbu šeimoje bendrai nutarti sumą, kurią skirsite, ir nusistatyti, kaip dažnai tai darysite“, – sako finansų specialistė.

Ingrida

Pašnekovė atskleidžia, kad vaikus būtina mokyti atskirti norus nuo poreikių, paaiškinti skirtumą tarp šių sąvokų ir priminti, kad norai kartais tėra trumpalaikės užgaidos. Vaikams verta pasakoti apie tai, kad spontaniško pirkinio atsisakymas šiandien leis sutaupyti ir priartėti prie didesnio ir vertingesnio pirkinio rytoj.

„Visų pirma, vaikas turi turėti taupyklę ar dėžutę, į kurią galėtų dėti gaunamus pinigus. Jeigu vaikas turės svajonę, ką norėtų įsigyti sutaupęs reikiamą sumą, tuomet tikslą pasiekti bus kur kas lengviau. Labai svarbu savo vaikams leisti nusipirkti tai, ko jie nori, už savo sukauptas lėšas. Jeigu vaikas prikaupė pilną taupyklę dovanų ir negalėjo jų išleisti tam, ko norėjo, jis nebeturės motyvacijos taupyti pinigų dar kartą.

Be to, kartu su vaikais galima paieškoti būdų, kaip šie galėtų užsidirbti pirmuosius savo pinigus. Leisti užsidirbti galima ir namuose – sugalvokite kokią nors naudingą užduotį ir už jos atlikimą pažadėkite atlygį. Svarbu suprasti, už kokius darbus negalime vaiko skatinti. Tai negali būti namų ruošos darbai, kuriuos vaikas pagal savo amžių turėtų mokėti atlikti, geras elgesys ar geras įvertinimas mokykloje,“ – įsitikinusi I. Gražulevičienė.

Tėvų vaidmuo vaikų ugdyme – svarbiausias

I. Gražulevičienė pastebi, kad pirmiausia finansinio raštingumo žinių vaikai semiasi šeimoje. „Jau nuo gimimo vaikas visko mokosi iš savo tėvų, stengiasi juos kopijuoti, perima jų gyvenimo būdo modelį. Matydami artimiausių suaugusiųjų elgesį, vaikai formuoja savo suvokimą.

„Jeigu tėvai nemoka elgtis su pinigais, kaip to gali išmokyti savo vaikus? – klausia specialistė ir priduria, – taip pat svarbu vidinė savistaba. Jūsų veiksmai ir žodžiai turi neprieštarauti vieni kitiems. Jei jūs patys išlaidaujate, jei perkate daug maisto, o vėliau jį išmetate, jei nedarote pirkinių sąrašo ir parduotuvėje produktus renkate atsainiai, tai nesistebėkite, kad ūgtelėjęs vaikas elgsis taip pat. Priešingu atveju, jeigu tėvai elgiasi su pinigais atsakingai ir planuoja savo biudžetą, taupo didesniam pirkiniui ar nenumatytam atvejui, tuomet ir vaikai išmoks taip elgtis“, – įsitikinusi ekspertė.

Taip pat skaitykite portale Delfi.lt